Šeši žingsniai

  • Pokalbį pradėkite pozityviai. Parodykite vaikui, kad jis jums rūpi. Vartokite žodžius „meilė“, „rūpestis“, „svarbus“. Pavyzdžiui: „Man tu labai rūpi. Šiuo metu man kai kas kelia nerimą, ar galėtume apie tai pasikalbėti?“
  • Išsakykite kuo tiksliau. Kalbėdami remkitės surinktais įrodymais. Pasakykite tiesiai, kad manote, jog vaikas vartoja svaigiąsias medžiagas. Pabrėžkite, kad norite ne nubausti, o sužinoti tiesą ir kartu tai išspręsti.
  • Neskubėkite. Leiskite vaikui kalbėti, skatinkite jį išsakyti savo nuomonę. Gali tekti išlaukti ilgas tylos pauzes. Svarbu leisti jam pajusti, kad tai dialogas, o ne vienpusis barimas ar ultimatumas.
  • Pasiruoškite priimti vaiko jausmus. Tikėkitės, kad jis reaguos neigimu ir pykčiu. Neretai po vaiko pykčiu slypi ir kiti sunkūs jausmai. Galbūt jis jaučiasi Jus nuvylęs, nes negali pateisinti jūsų lūkesčių; o gal jis bijo, kokios dabar pasekmės jo laukia.
  • Pasistenkite išlikti ramūs. Vaikas gali bandyti išsisukinėti ir kaltinti Jus, kad esate blogi tėvai. Jus tai gali paskatinti gintis, teisintis, kaltinti vaiką ar jį atstumti. Nedarykite to. Atminkite: pagrindinis pokalbio tikslas – jūsų vaikas, o ne jūs.
  • Aptarkite priežastis. Klauskite vaiko, kas jį skatina vartoti. Ar tai bandymas spręsti kokią nors problemą (vienišumo, nerimo, nepasitikėjimo savimi), ar aštrių pojūčių, nuotykių siekis, ar dar kas nors. Tik spręsdami su vaiku šias gilesnes problemas galėsite padėti jam visiškai atsisakyti svaigalų.